sambiraani vaasam

"ena்னங்க ena்னங்க"

"ena்னடி kaalaiyilEyE kathatha ஆரம்பிச்சுட்ட"

aval SONNATHAI kettavan 'ena்னாடி சொல்ற?', ena kettukkonde veliyil vanthan...

iruvarum oruvarai oruvar பார்த்துக்கொண்டனர்...

"இங்க thaanka irunthuச்சி... ippa காணோம்"

"ஏதாவது kanava irukkum.. ppoi velaiya பாருடி"

avalal namba mudiyavillai. intha VEETUKU vanthathil irunthu, ippaடி ethuvum nadanthathu இல்லை,
ithuvae muthal murai...

KALIYIL irunthu veliyil வராமலே pozhuthu கழித்தாள்... iravu nerunga nerunga அவளுக்குள் படபடப்பு athிகரித்தது... thookam varamal purandu purandu படுத்தாள்...

nadunisiyil yaro mani adithu saami kumbidum sattham kettathu. சூடமும் சாம்பிராணியும் மணத்தது.
avalayum ariyaamal urangi விட்டாள்...

KALIYIL munagal sattham ketkkave ..avalai தொட்டுப்பார்த்தான் kanavan... udambu analaga kodiththathu...

avalai eluppi அமரவைத்தவன்...

"அசடு அசடு! nee kaalaiyila vaasal தெளிக்கப் போனப்ப thideernu oru maratha paarthutu bayanthu vanthu சொன்னியா...naama VELIYA போறதுக்குள்ள yaro ath eduthuttup ppoiட்டாங்க... naama paakkumpothu onume இல்ல, nee neththu VELIYAவே போகலையா, raathri ethetho vaasam vanthu இருக்கணுமே", ena்றான்...

"ம்..", ena்று தலையாட்டினாள்.

"neththu raathri namma veettu vaasalல sinimaa சூட்டிங் எடுத்thaankaடி...", ena்று solli பயந்திருந்தவளை marpodu அணைத்துக்கொண்டான்...
Written : வே.புனிதா வேளாங்கண்ணி (19-Apr-20, 3:09 pm)


புதிதாக இணைந்தவர்

மேலே